Verksniai arba be vaizduotės.
Yra tokia kategorija klientų kuriems, kad ir ką bedarytum viskas negerai. Šia tema galima būtų parašyti ir nutikimų knygą :) Tipinė situacija susidūrus su tokiais klientais: sudaroma ir sutartis, ir atrodo apie viską pakalbėta ir susitarta. Tačiau kai baldai pastatomi kur turi būti, staiga kliento vizija sako ką kita: „ Aš viską įsivaizdavau kitaip...“. Ir prasideda daina be galo. Arba susapnuoja kokį sapną kuriame regi kaip turėtų būti... Ir kaip nerašyta taisyklė, daugelyje tokių situacijų, viskas prasideda kuomet visi baldų montavimo darbai vyksta į pabaigą ir kuomet ateina laikas atsiskaityti su darbininkais ir atsisveikinti su pinigėliais... Dar pasitaiko, kad baldų projektą derina tik žmona, o vyras „finansuoja“, pasakydamas, kad čia tavo valdos - daryk kaip išmanai. Na kai projektas derinamas jis, aišku nesikiša, nes pilnai pasitiki žmona. Tačiau ir vėl, kai tik baldai sustatyti, vyras pradeda: aš galvojau, kad čia bus taip ar anaip, o aš įsivaizdavau ir t.t.... Žodžiu, kitaip sakant, verksniai arba be vaizduotės... :) Bet dažnai peršasi išvada, kad vis dėlto tokiems žmonėms greičiausiai gaila skirtis su pinigėliais, tai nors džiaugiasi, kad gali meistram nervukus patampyti - juk kitaip būtų nebeįdomu ...